Foto In

Saulėti mano vakarai...
Tobulas laikas fotopasimatymams.
🤎🧡🤎
See less

25 metai kartu.
Kai fotografuoju tokias šventes, vis pagalvoju, kad meilę lengviausia atpažinti ne pradžioje. Ne tada, kai viskas nauja ir jaudina, kai "pilve skraido šimtrai drugelių".
Bet tada, kai praeina metai. Daug metų. Kai tarp dviejų žmonių lieka artumas ir tas ypatingas jausmas, kad šalia yra tavo žmogus.
buvo be galo šilta, labai labai jautru ir tikra. Ačiū, kad leidote bent trumpam tapti Jūsų istorijos dalimi. Buvo be galo šilta, labai labai jautru ir tikra.

O jeigu šeimos fotosesija būtų ne pareiga, o mažas vasaros nuotykis?

Be skubėjimo. Be „stovėk ramiai“. Be dirbtinių šypsenų.

Tik nuostabus vasaros vakaras, pieva, apsikabinimai, vaikų juokas ir jūsų istorija tokia, kokia ji yra šiandien.

Vaikai auga greičiau, nei atrodo. Kartais verta sustoti vienam vakarui ir išsaugoti ne tik vaizdą, bet ir jausmą.

Prisipažinsiu – fotografuoti gyvūnus yra gerokai sunkiau nei žmones, neretai sudėtingiau ir nei vaikus.

Augintiniai dažnai nesupranta, kodėl turėtų stovėti ten, kur noriu aš, ar kodėl reikėtų žiūrėti į kamerą, kai daug įdomiau – žiūrėti į šeimininką atsukus uodegytę objektyvui.
Bet kai pavyksta – rezultatas visada būna vertas visų pastangų.

Jei svarstote, ar į fotosesiją galima atsivesti savo augintinį – atsakymas paprastas: žinoma. Studijoje visada labai laukiami ir Jūsų augintiniai.

🐾🐾

Muilo burbulai fotosesijose man patinka dėl vienos paprastos priežasties — jie beveik visada sukuria tikras emocijas. Nes gražiausi kadrai gimsta tada, kai vaikai pamiršta, kad juos fotografuoja.

🤎🤍🤎

Ar žinot, koks patarimas planuojant krikštynas pasiteisina VISADA?
Jei tik yra galimybė, krikštynų šventę pradėti nuo fotosesijos.
Tuo metu mažyliai dar turi kantrybės, energijos ir noro bendrauti, žaisti, juoktis...
Po kelių valandų dėmesio, naujų įspūdžių ir emocijų mažyliai dažniausiai tiesiog pavargsta, todėl ir fotografuotis tampa daug sudėtingiau.
Pradėjus šventę nuo fotosesijos ir nuotraukos būna gyvesnės, natūralesnės ir daug labiau apie Jus.

🤎🤍🤎

See less

Kartais už vienos nuotraukos slepiasi gerokai daugiau nei tik kadras.
Idėjos, abejonės, kūrybiniai ieškojimai, kruopštus pasiruošimas ir nemaža komanda – modelis, fotografės, stilistė, visažistė, plaukų meistrė.

Mūsų bendras darbas buvo įvertintas Keune hair style awards 2026 ir keliauja toliau - į tarptautinį konkurso etapą.

Ačiū visoms — be galo smagu kurti kartu, dalintis idėjomis ir matyti, kaip jos virsta kažkuo ypatingu.

Modelis: Rusnė
Plaukų meistrė: Jekaterina Žilinskaja
Make up: Indrė Skučienė
Nuotrauka ir retušas: Foto In
Fotografės ir kūrybinės dalies bendraautorės: Shoot 4 fun Vilma Karvelienė, Inesa Juk

Yra etapas, kurio beveik niekas normaliai neprisimena.

Nes pirmos savaitės su naujagimiu dažniausiai nėra romantiškos kaip filmuose.
Jos tikros. Pavargusios. Kartais chaotiškos.

Ir kažkur tarp viso to lieka akimirkos, kurių tuo metu net nespėji iki galo pamatyti.

Dėl to man naujagimio fotosesijos nėra tik apie gražias nuotraukas.
Jos apie bandymą išsaugoti laiką, kuris tuo momentu atrodo begalinis, o vėliau paaiškėja, kad truko vos akimirką.
Apie prisiminimus, prie kurių norėsis sugrįžti tada, kai šitas etapas jau bus pasibaigęs.

Naujagimio fotosesijoms registruoju birželiui, liepai ir rugpjūčiui.

Pirmo gimtadienio fotosesijos linksmiausia dalis - maudynės, man visada primena vieną dalyką — vaikų nereikia mokyti būti savimi. Reikia tik duoti vandens.

Tada prasideda: purslai į visas puses, juokas iki žagsėjimo, putų pilnos rankos ir akys, kurios švyti iš džiaugsmo.

Ir nė viena tokia fotosesija nebūna „rami“. Niekada.

Man jos visada truputį chaotiškos.
Ir būtent dėl to — tokios gyvos.

Nes vaikystė juk ne apie tobulai sušukuotus plaukus ar „gražiai atsistok“.

Ji apie emociją. Apie taškymąsi. Apie putų kalnus ir mažus pirštukus, susiraukšlėjusius nuo vandens.

Ir kažkaip atrodo, kad būtent tokias akimirkas po metų norisi prisiminti labiausiai. 🤍🤍🤍

Fotopasivaikščiojimai man visada primena mažą pabėgimą iš kasdienybės.
Lyg porai valandų persijungtum į kitą savo versiją — tą, kuri neskuba, daugiau pastebi ir leidžia sau būti matoma.

Nebūtina mokėti pozuoti. Nebūtina net žinoti, ką daryti su rankom.
Visa tai ateina einant, kalbant, juokiantis, kol galiausiai atsiranda tas momentas, kai tiesiog atsipalaiduoji.

Ir tada nuotraukose lieka nuotaika. Tu tame mieste. Tą vakarą. Tokia, kokios save gal net seniai nematei.