Novus Asset Management

15 metų 🚀
Tokį jubiliejų Novus Asset Management atšventė savaitgalį.
Per šiuos metus pasiekta puikių rezultatų: šiandien tai 7 fondai ir beveik 100 mln. Eur valdomo turto. Bet labiausiai džiugina tai, kad klientai pas mus grįžta ir rekomenduoja mus savo artimiesiems.
Per 15 metų rinkoje teko patirti visko: augimo, krizių, netikėtumų ir ne vieną rinkos ciklą. Tačiau kiekviena patirtis tik sustiprino ir leido judėti pirmyn.
Šiandien jaučiamės tvirčiau nei bet kada, todėl į ateitį žiūrime su didelėmis ambicijomis ir noru augti toliau.
Ačiū visiems, kurie buvo ir yra šios kelionės dalis. 🙌

Naujas „Tarp susitikimų“ epizodas su Novus Asset Management vadovu Leonardas Dirzys.
✅ Paprastai apie tai, ką veikia Novus AM, kas šiuo metu vyksta vietinėje rinkoje ir kaip visa tai vertinti ilgalaikėje perspektyvoje. Sužinokite, kurie investuotojai šiuo metu uždirba daugiausiai ir kurios rinkos atrodo patraukliausios artimiausioje ateityje.
✔️ Visą pokalbį peržiūrėti galite čia:

Tarp susitikimų #2. Vadovą Leonardą Diržį kalbina Živilė Kropaitė - Basiulė. Šiame vaizdo įraše Novus Asset Management vadovas ir įkūrėjas paprastai ir aiškiai pasakoja apie dabartinę rinkos situaciją, vykstančius pokyčius ir tai, kur...

✅ Apie tai, kas šiandien svarbiausia investuotojams – jų poreikius, rinkos nuotaikas ir ilgalaikį kapitalo augimą.
Laidoje „Tarp susitikimų“ su Živilė Kropaitė-Basiulė – atviras pokalbis su mūsų komandos narėmis: klientų aptarnavimo vadove Jolanta Pasino ir ryšių su investuotojais valdytoja Ramunė Šatė.
Kalbamės apie klientų pasitikėjimą, požiūrį į investavimą, turto perdavimą vaikams, moterų ir vyrų investavimo skirtumus bei tai, ar patys darbuotojai investuoja į įmonės siūlomus produktus.

▶️ Kviečiame žiūrėti visą pokalbį čia: https://lnkd.in/dgiUXhku

Tarp susitikimų Kas šiandien svarbiausia investuotojams? Apie jų poreikius, rinkos nuotaikas ir ilgalaikį kapitalo augimą kalbamės laidoje „Tarp susitikimų“. Kartu su Živilė...

Šiais metais situacija finansų rinkose buvo gana sudėtinga, tačiau kartu ir palanki ieškantiems pelningų investicijų. Džiugu, kad net keli Lietuvos investicijų valdytojai atsidūrė tarp TOP 5 daugiausiai šiais metais uždirbusių fondų vz.lt.

https://www.vz.lt/rinkos/2020/06/02/geriausiai-ir-prasciausiai-siemet-pasirode-fondai-kas-tai-nuleme

Kodėl negalime dėti lygybės ženklo tarp ekonomikos ir akcijų rinkų?

JAV Centrinio banko žingsniai sumažinant bazinę palūkanų normą iki 0% ir ženklus pinigų kiekio didinimo planus bei paramos programas ekonomikai padarė teigiamą įtaką investuotojų nuotaikoms. Rinkose padidėjo likvidumas ir įmonėms vėl tapo prieinama skolos rinka. Situacija stabilizuojasi ir jei svarstoma kokio tipo bus atsigavimas – V ar U formos, tai mūsų nuomone realiausia forma yra ta kurią indikuoja JAV akcijų indeksų kainos – neužbaigta V forma, kai ekonomika gana greitai atgaus 80-90% buvusių pajėgumų. O kas bus toliau?

✅ Auksinė taisyklė yra ta, kad akcijų rinka nelygu ekonomika, tačiau akcijų kainos yra vienas tiksliausių ir efektyviausių verslų vertinimų. Šiuo metu akcijų kainose jau įskaičiuota 80-90% ekonomikos atsigavimo, nors reali ekonominė situacija dar kur kas niūresnė.
✅ Akcijų kaip ir kitų aktyvų kainos priklauso nuo paklausos ir nuo pinigų kiekio rinkoje. Tikėtina, kad dėl pinigų kiekio didinimo atotrūkis tarp akcijų rinkos ir realios ekonomikos išliks ir ateityje.
✅ Kyla ne visų sektorių bendrovių akcijos. Socialinė atskirtis lemia išaugusią technologijų paklausą, todėl technologijų sektoriaus bendrovių akcijos jau pasiekė buvusias aukštumas, kai tuo tarpu energetika, aviacija, viešbučiai ir bankai atgavo tik mažą dalį prarastos vertės.
✅ Išlieka didelis klausimas – kiek iš laikinai praradusių darbą taps tikraisiais bedarbiais.
✅ Tikėtina, kad atsidarant ekonomikoms gali būti dar vienas akcijų rinkų kritimas trumpuoju laikotarpiu, nes gali padaugėti tiek naujai užsikrėtusių, tiek valstybių pagalba nėra tokia greita kaip norėtųsi. Verslai turės daugiau investuoti, kad užtikrintų saugų veikimą, tai didins kaštus ir pradžioje gali lemti nuostolingą veiklą.
✅ Jau dabar matome, kad tiek Centriniai bankai, tiek valstybės skatins ekonomiką tiek kiek reikės ir net daugiau. Kol ekonomika nefiksuos ženklaus augimo ir toliau bus 0% palūkanų norma bei subsidijos verslui.