iProspect

Artėjant rudens ir žiemos sezonui, kai kino teatrų lankomumas įprastai didėja, dalinamės naujausio „dentsu Consumer Navigator“ EMEA tyrimo rezultatais apie kiną!

Duomenys rodo, kad didelių biudžetų filmų serijos išliks dažniausias pasirinkimas planuojant apsilankymą kino teatre – juos planuoja rinktis 30 % apklaustųjų.

Tačiau žiūrovų dėmesį patraukia ne tik tai:

🎞️ 25 % planuoja žiūrėti istorinius, epinius ar biografinius filmus.
🎞️ 22 % rinksis siaubo filmus.
🎞️ 21 % rinksis animacinius filmus.

Lietuvos kino centro duomenys taip pat atspindi šias tendencijas. Tarp daugiausia pajamų Lietuvoje per pirmąjį 2026 m. pusmetį surinkusių filmų pateko „Žaislų istorija 5“ („Toy Story 5“), „Apsėdimas“ („Obsession“) ir „Maiklas“ („Michael“) – animacinio, siaubo ir biografinio kino atstovai.

Prekių ženklams tai priminimas, kad kino partnerystes verta rinktis ne tik pagal filmo mastą. Kartais ryšį su auditorija padeda sukurti konkretus žanras, istorija ar aplink juos susibūrusi bendruomenė.

Lietuva ir toliau patvirtina krepšinio šalies vardą – net ir vykstant pasaulio futbolo čempionatui.

„Fifty5Blue“ tyrimų bendrovės TV auditorijos „Program Reach 1+ min.“ duomenys rodo, kad vidutiniškai pasaulio futbolo čempionato rungtynes per TV3 stebėjo 176,105 žiūrovai. Tuo tarpu birželį vykusius LKL finalus per BTV žiūrėjo vidutiniškai 242,856 žmonės – net 38 % daugiau.

Panaši tendencija matoma ir lyginant geriausiu televizijos laiku (18-21 val.) transliuotas pasaulio futbolo čempionato rungtynes, kurios vidutiniškai pasiekė 327,323 žiūrovus, tačiau Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės atrankos rungtynės sulaukė dar didesnio dėmesio:

🏀 Lietuva–Ukraina (TV3) – 468,906 žiūrovai (+43 %)
🏀 Lietuva–Italija (LRT Plius) – 371,300 žiūrovų (+13 %)
🏀 Lietuva–Didžioji Britanija (LRT) – 484,032 žiūrovai (+48 %)

Šie skaičiai dar kartą primena, kad Lietuvoje krepšinis išlieka ne tik sporto šaka, bet ir stiprus kultūrinis reiškinys, gebantis pritraukti didžiules auditorijas net ir pasaulio futbolo čempionato metu.

Vasarai įsibėgėjus verta prisiminti, kad lietuvių vasaros planai nebūtinai reiškia oro uostus ☀️

Mūsų duomenys rodo:

• 33 % lietuvių reguliariai keliauja po Lietuvą
• 25 % keliauja į užsienį

Vasaros komunikacijoje dažnai dominuoja „didžiųjų atostogų“ naratyvas, nors realybėje didelė dalis žmonių renkasi trumpas, lokalias ir spontaniškas išvykas.

Ką tai reiškia komunikacijai?

✔️ Lokalumas tampa ne kompromisu, o sąmoningu pasirinkimu.
✔️ Aktualūs ne tik ilgi vasaros pabėgimai, bet ir savaitgalio planai.
✔️ Stipriausiai veikia artimi kontekstai – gamta, kelias, šeima, draugai, trumpos išvykos.
✔️ Media planavime verta galvoti ne tik apie keliautojus į užsienį, bet ir apie tuos, kurie tiesiog ieško trumpo atokvėpio nuo kasdienybės.

Kartais stipriausia vasaros žinutė nėra apie pasaulio atradimą. Ji apie dvi dienas prie ežero.

Carat agentūra pripažinta „Media Network of the Year“ 2026 m. Kanų liūtų festivalyje 🏆

Carat pelnė vieną aukščiausių industrijos įvertinimų „Cannes Lions 2026“, išsiskirdama įspūdingu pasirodymu „Media Lions“ apdovanojimuose.

Šis įvertinimas atspindi gebėjimą kurti ryšį tarp prekių ženklų ir žmonių per media sprendimus, paremtais duomenimis, technologijomis ir stipria partneryste su klientais.

Sveikinimai komandai! 👏

„Go Big or Go Home“ – Les Binet ir Will Davis analizė labai taikliai įvardija problemą, kuri šiandien marketinge matoma vis dažniau: esame taip susikoncentravę į trumpalaikį efektyvumą, kad kartais pamirštame patį augimą.

ROI tapo kone svarbiausiu rodikliu, tačiau geri marketingo rezultatai gimsta ne vien Excel failų eilutėse. Svarbu ir tai, kiek investuojama, kokį pasiekiamumą sukuria komunikacija bei ar kūryba apskritai kelia emociją.

Paradoksalu, bet per didelis fokusas į ROI dažnai nuveda prie per mažų investicijų. Kampanijos atrodo efektyvios skaičiuose, tačiau prekės ženklas neauga taip, kaip galėtų.

Viena stipriausių straipsnio minčių – pirmasis kontaktas su auditorija kuria didžiausią vertę. Todėl ilgalaikį augimą dažniausiai kuria ne siauras performance optimizavimas, o platus pasiekiamumas, nuosekli komunikacija ir stipri kūrybinė idėja.

Geras priminimas mums visiems, kad marketingas nėra tik funnel’io optimizavimas ar kaštų kontrolė. Tai ilgalaikė investicija į prekės ženklo vertę.

Daugiau skaitykite čia: https://lnkd.in/eRRruSsU

☀️ Vasarą keičiasi ne tik žmonių planai, bet ir medijų vartojimo įpročiai.

Lietuviškų tinklalapių pasiekiamumas vasaros metu išlieka gana stabilus – siekia 87,3 % (kitais sezonais – 87,9 %). Tuo tarpu TV kanalų pasiekiamumas šiek tiek sumažėja: nuo 85,1 % iki 81,9 %.

Dar ryškiau matomas pokytis praleidžiamame laike. Vasarą prie televizijos vidutiniškai praleidžiama 1 val. 50 min., kai kitu sezonu – apie 2 val. 16 min. Interneto portaluose laikas taip pat trumpėja – nuo 2 val. 2 min. iki 1 val. 44 min.

Tai signalizuoja aiškią tendenciją: vasarą auditorijos dėmesys tampa dar trumpesnis, todėl komunikacija turi būti greitesnė, vizualesnė ir labiau užkabinti nuo pat pirmų sekundžių.

Kita vertus, vasaros sezonas reklamos planavime turi ir didelį privalumą – TV reklamos kontakto kainos šiuo laikotarpiu sumažėja apie 17 %. Tad prekės ženklams, orientuotiems į šiltojo sezono produktus ar paslaugas, tai gali būti itin palankus metas būti matomiems efektyviau.

AI leidžia kurti daugiau turinio nei bet kada anksčiau — greičiau, pigiau ir didesniais kiekiais.

Tačiau kartu ryškėja ir kita tendencija: kuo daugiau automatizuoto turinio atsiranda, tuo didesnę vertę vartotojai pradeda sieti su autentiškumu. Naujausias „Dentsu Consumer Vision“ tyrimas atskleidžia aiškų signalą:

⚫ 6 iš 10 žmonių mano, kad socialiniuose tinkluose jau dabar yra per daug AI generuojamo turinio.
⚫ 9 iš 10 prognozuoja, kad AI eroje originalios idėjos taps dar svarbesnės.
⚫ 8 iš 10 tiki, kad geriausios idėjos gimsta atsitraukus nuo technologijų.
⚫ 9 iš 10 teigia vis dažniau ieškosiantys žmonių kuriamo turinio dėl jo autentiškumo.

Jei anksčiau konkurencinis pranašumas buvo gebėjimas kurti greičiau, šiandien juo tampa gebėjimas kurti prasmingiau.

AI palaipsniui tampa higieniniu faktoriumi – įrankiu, kurį gali naudoti visi. Tuo tarpu išskirtinumą vis labiau kurs ne technologija, o žmogaus perspektyva: originalus mąstymas, jautrumas kontekstui, tikras tonas ir idėjos, kurių neįmanoma sugeneruoti vien formule.

Turinio pertekliaus eroje „human touch“ tampa ne emociniu priedu, o realia verte.