LGL

Šiandien Šiauliuose susitikome su LGBTIQ+ bendruomenės nariais ir jaunimo aktyvistais fokus grupėje.

Kalbėdami apie žmogaus teises dažnai remiamės įstatymais, tyrimais ir statistika. Tačiau norint suprasti, kur pokyčių reikia labiausiai, būtina išgirsti žmones, kuriuos tie sprendimai veikia kasdien.

Fokus grupėje aptarėme bendruomenei svarbius viešosios politikos klausimus, patiriamas kliūtis ir galimus sprendimus. Šios įžvalgos padės LGL rengti politikos rekomendacijas ir kalbėtis su sprendimų priėmėjais remiantis realiomis patirtimis.

Dėkojame visiems, kurie skyrė laiko ir pasidalijo savo mintimis. Jūsų balsas yra svarbus kuriant Lietuvą, kurioje lygybė būtų juntama kasdieniame gyvenime.

Ar teisė gauti reikalingą sveikatos priežiūrą gali priklausyti nuo... santuokos statuso? Mūsų nuomone - ne 🏳️‍⚧️

Asociacija LGL kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl praktikos, kai susituokusiems translyčiams asmenims apsunkinama arba visai neužtikrinama prieiga prie lyties tapatumo sutrikimo diagnostikos, specialistų konsultacijų ir gydymo hormoniniais preparatais. Rašto kopiją pateikėme ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Mus pasiekia liudijimai apie translyčius asmenis, kuriems gydymas liko neprieinamas vien todėl, kad jie yra sudarę santuoką. Tokie atvejai rodo sisteminę problemą.

Kodėl tokia praktika nepagrįsta?
🔹 Diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas nustato tik medicinines sąlygas. Reikalavimo būti nesusituokusiam jame nėra.
🔹 Civilinio kodekso 2.27 str. sąlyga „nesusituokęs“ mūsų vertinimu neturi būti siejama su diagnostika, psichoterapija ar hormonų terapija.
🔹ES Teisingumo Teismas byloje MB (C-451/16) pripažino, kad reikalavimas translyčiam asmeniui nutraukti santuoką, norint gauti senatvės pensiją, yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties. Ta pati logika taikytina ir sveikatos priežiūrai: sąlyga, kuri netaikoma kitiems pacientams, negali būti keliama vien translyčiams asmenims.
🔹 Žmogus negali būti verčiamas rinktis tarp savo sveikatos ir šeimos, nes abi šias vertybes saugo LR Konstitucija.

Ką siūlome Ministerijai:
✅ papildyti Aprašą aiškia nuostata, kad paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo šeiminės padėties, lyties tapatybės, pilietybės;
✅ įtvirtinti, kad sprendimai dėl gydymo priimami tik pagal medicininius kriterijus;
✅ kol pakeitimai neįsigalios, nedelsiant išplatinti gydymo įstaigoms ir specialistams metodinį išaiškinimą;
✅ stebėti atvejus, kai paslaugos neteikiamos dėl nemedicininių priežasčių.

Lygių galimybių kontrolieriaus prašome pateikti išvadas, įvertinti galimybę pradėti tyrimą savo iniciatyva ir rekomenduoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.

Esame pasirengę prisidėti rengiant Aprašo pakeitimus. Sveikatos priežiūra yra teisė, o ne privilegija, kurią lemia santuokos statusas.

Kas atsako už tai, kad socialinių tinklų algoritmai padeda neapykantos kalbai pasiekti vis daugiau žmonių?

LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė LRT „Pozicijoje“ kelia klausimą apie skaitmeninių platformų atsakomybę ir tai, ką algoritmų platinama neapykanta reiškia žmonėms, į kuriuos ji nukreipta.

Eglė Kuktoraitė. Kas atsakys už algoritmų platinamą neapykantos kalbą? Po viešu LGBT asmens įrašu pasirodo neapykantą kurstantis komentaras. Paskui dar vienas. Netrukus komentarai ima kartoti...

Europos Taryba priėmė pirmąją istorijoje LGBTI asmenų lygių teisių strategiją (2027–2032)

Praėjus 45 metams nuo pirmojo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl LGBTI žmonių teisių (Dudgeon prieš Jungtinę Karalystę, 1981 m.), Europos Tarybos Ministrų komitetas patvirtino strategiją, kuri sujungia per dešimtmečius sukurtus žmogaus teisių standartus ir siekia, kad jie veiktų praktikoje.

Keturi prioritetai:
- Lygių teisių ir orumo pripažinimas, pagarbos ir įtraukties kultūra
- Dezinformacijos ir manipuliacijų apie LGBTI žmones stabdymas
- Smurto ir neapykantos prevencija
- Stipresnė teisinė ir institucinė apsauga

Tarp konkrečių krypčių – LGBTI šeimų pripažinimas per santuoką ar partnerystę, greitos ir prieinamos lyties pripažinimo procedūros, konversijos praktikų draudimai, apsauga nuo dirbtinio intelekto šališkumo ir tvarus finansavimas pilietinei visuomenei.

🇱🇹 Strategijoje remiamasi ir Lietuvos byla – Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjus atstovavo LGL. Joje EŽTT aiškiai pasakė: visuomenėje vyraujantys stereotipai negali pateisinti diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos.

📊 Kartu paskelbta ataskaita apie neapykantos kalbą rodo, kad apsauga Europoje vis dar nelygi: 35 valstybės narės baudžiamuosiuose įstatymuose apsaugo seksualinę orientaciją, 18 – lytinę tapatybę, tik 6 – lyties raišką ir lyties požymius. Visus šiuos pagrindus apima vos trys šalys – Belgija, Danija ir Malta.

Oficialus strategijos pristatymas – 2027 m. sausio 26 d.

First Council of Europe Strategy for equal rights of LGBTI people adopted, new report on anti-LGBTI hate speech released - Portal - www.coe.int The 2027-32 strategy sets a common direction for ensuring that LGBTI people fully enjoy their human rights

Ar galimybę susilaukti vaikų turėtų lemti šeiminė padėtis?

Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritarė siūlymui, kuris leistų vienišoms moterims pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu ir tais atvejais, kai nėra medicininių nevaisingumo priežasčių.

Pagal šiuo metu svarstomą projektą vienišoms moterims pagalbinis apvaisinimas būtų prieinamas tik esant medicininėms indikacijoms. Vis dėlto diskusija dar nesibaigė – prie šio klausimo komitetas ketina grįžti svarstydamas Seimo narių pateiktus pasiūlymus.

LGL nuomone, reprodukcinės sveikatos paslaugų reguliavimas turi būti grindžiamas žmogaus orumu, asmens autonomija ir lygių galimybių principu. Šeimos ir gyvenimo keliai yra įvairūs, todėl svarbu, kad valstybės kuriamos taisyklės nepaverstų šeiminės padėties nepagrįsta kliūtimi žmonėms, norintiems kurti šeimą.

Diskusiją dėl pagalbinio apvaisinimo prieinamumo Seimas tęs.

Atmetė siūlymą vienišoms moterims taikyti pagalbinį apvaisinimą be medicininių priežasčių Suinteresuotų institucijų ir grupių pasiūlymus apsvarstęs Seimo Sveikatos reikalų komitetas atmetė siūlymą pagalbinį apv...

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė siūlymui kartu su 2027 m. savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Už tokį sprendimą balsavo 7 komiteto nariai, 2 buvo prieš, 1 susilaikė.

Siūloma gyventojų klausti, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų tiesiogiai įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.

LGL vertinimu, diskusijos apie šeimos sampratą negali ignoruoti Lietuvoje gyvenančių šeimų įvairovės. Tos pačios lyties poros ir jų artimieji taip pat kuria šeimas, rūpinasi vieni kitais ir yra Lietuvos visuomenės dalis.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama vien iš santuokos – šeimai svarbus ir nuolatinių emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos bei savanoriško apsisprendimo prisiimti tam tikras teises ir pareigas santykių turinys.

Komiteto pritarimas dar nereiškia, kad referendumas bus surengtas – dėl iniciatyvos turės apsispręsti Seimas.

Seimo komitetas – už patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) pritaria, kad su savivaldos rinkimais kitąmet reikėtų surengti ...

67,2 proc. mūsų tyrime dalyvavusių LBT (lesbiečių, biseksualių, translyčių) moterų ir nebinarinės lytinės tapatybės asmenų nurodė patyrusios (-ę) smurtą. Dar 17,4 proc. jų nebuvo tikros (-i), ar patirtos situacijos apskritai gali būti laikomos smurtu.

Smurtas ne visada palieka matomas žymes. Jis gali pasireikšti emociniu spaudimu, menkinimu, manipuliacijomis, tapatybės neigimu, seksualiniu priekabiavimu ar grasinimu. Tyrimas rodo, kad daliai žmonių ypač sunku atpažinti psichologinį smurtą.

LBT moterų ir nebinarinės lytinės tapatybės asmenų patirtys turi ir specifinių bruožų: smurtas gali būti nukreiptas į jų seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, o tapatybės atskleidimas naudojamas kaip kontrolės priemonė.

Kai smurto neatpažįstame, jis lieka nematomas. Bet dėl to jis netampa mažiau tikras.

Pamatykime. Atpažinkime. Kalbėkime.

Plačiau apie LGL su partneriais atliktą tyrimą:

Smurtas, baimė ir nepasitikėjimas institucijomis: ką atskleidė naujas LGL tyrimas - LGL Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL pristato 2026 m. pradžioje atlikto tyrimo ataskaitą „Smurto prieš LBT moteris ir nebinarinės lytinės tapatybės asm

Priimta nauja Lygių galimybių įstatymo redakcija. LGL kartu su TGEU - Trans Europe and Central Asia palaikė šiuos pakeitimus – išplėsti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įgaliojimai ir pirmą kartą įtvirtintos daugialypės, sąveikinės bei siejamosios diskriminacijos sąvokos yra svarbūs žingsniai stiprinant apsaugą nuo diskriminacijos.

Vis dėlto apgailestaujame, kad iš pradinio įstatymo projekto buvo pašalintos nuostatos dėl lytinės tapatybės įtraukimo į saugomų pagrindų sąrašą ir jos taip ir nebuvo sugrąžintos, nepaisant pateiktų išsamių, įrodymais grįstų rekomendacijų.

Tikimės, kad ši spraga bus užpildyta ir esame pasirengę prie to prisidėti.

Lygių galimybių politika: Lietuvoje stiprės apsauga nuo diskriminacijos Stiprinama žmonių apsauga nuo diskriminacijos, išplečiami lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai, atnaujinamas lygių galimybių politikos teisinis pagrindas Lietuvoje, kartu į mūs…

🏳️‍🌈 Auginate LGBT vaiką? Kviečiame Jus į konfidencialų nuotolinį susitikimą su valstybės institucijų atstovais.

Tėvų dalyvavimas šiame pokalbyje ypač svarbus. Būtent Jūs geriausiai žinote, su kokiais iššūkiais susiduria LGBT vaikai ir jų šeimos, kokios pagalbos jiems trūksta ir ką institucijos galėtų daryti geriau.

Susitikimo metu pristatysime tėvų patirčių tyrimo rezultatus ir aptarsime, kaip užtikrinti, kad šeimų poreikiai būtų geriau suprasti bei atliepti. Jūsų patirtis gali padėti tyrimo išvadas paversti konkrečiais siūlymais ir sprendimais.

📅 Spalio 22 d.
🕞 15.30–17.00 val.
💻 Nuotoliniu būdu

Pokalbis bus konfidencialus. Prisijungimo nuorodą atsiųsime užsiregistravusiems dalyviams.

👉 Registracija: https://forms.gle/2FnwgxgQtKMxoD8f6