Liberalai

Vilniaus miesto savivaldybės neūkiškumas lemia apie 14,4 mln. eurų per metus išaugusias atliekų tvarkymo sąnaudas. Paslauga brangsta, o miesto gyventojai, gaudami abejotinos kokybės paslaugą, už ją dar apie dvejus metus permokės.

💭 „Šiukšlių krizė netgi geriausiu atveju dar tęsis dvejus metus – iki pat 2028 metų rudens. Vadinasi, regiono gyventojams iki tol guls ne mažiau kaip 35 mln. eurų papildomų sąnaudų našta. Kas nors privalės už tai prisiimti atsakomybę – arba Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovybė, arba politinė sostinės valdžia“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Simonas Gentvilas.

Parlamentaro duomenimis, iki tol maždaug 10 metų sostinei apie 53 eurus atsiėjusi vienos tonos atliekų tvarkymo paslauga šių metų liepą staiga padvigubėjo iki 106 eurų už toną.

S. Gentvilo teigimu, dalį įtampos dėl trečdalio nesutvarkomų atliekų Vilniuje srauto nuimtų pagaliau įgyvendintas maisto atliekų rūšiavimas iki dabar užrakintuose konteineriuose.

Elektrėnų mero Gedimino Ratkevičiaus teigimu, dėl sostinės šiukšlių krizės Kazokiškių sąvartyno problema pastaruoju metu tapo dar opesnė.

💭 „Padėtis dėl valdymo krizės yra stabiliai bloga. Dėl gaisro pernai balandį vis vežant nerūšiuotas atliekas, beveik kas dieną išmetama daugiau sieros vandenilio, kurio norma kai kada viršija 24 kartus“, – Seime sakė meras.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktoriaus Domanto Tracevičiaus žodžiais, dėl nesutvarkytų maisto ir virtuvės atliekų Vilniuje šalies sąvartynuose į atmosferą išmetama žymiai daugiau sieros vandenilio ir metano.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.

Praėjusį penktadienį Kaune motociklininkų atlikta galimai nusikalstama veikla – musulmonų maldininkų pažeminimas – reikalauja policijos budrumo, nes toks veiksmas gali iššaukti kitą nusikaltimą – Rusijos žvalgybos provokaciją svetimomis rankomis arba pavienių radikalų kerštą.

💭 „Pasaulyje sąmoningas pažeminimas religiniu pagrindu neretai baigiasi realiu smurtu – tokia tragedija nutiko radikalams išžudant karikatūrų žurnalo kolektyvą 2015 metais. Tad ir Lietuvoje po panašaus pobūdžio įvykių pirmiausia reikia vertinti galimas grėsmes ir jų scenarijus“, – teigia Vitalijus Gailius.

Jo pastebėjimu, provokacinės akcijos lyderio atvaizdas išplito ne tik Lietuvos viešojoje erdvėje, bet ir plačiai tarptautiniu mastu, todėl informacija gali suvilioti rusų specialiąsias tarnybas arba radikalus užsienyje.

💭 „Tai yra elementarus kriminalinės rizikos vertinimas: jeigu sąmoningai sukeli labai stiprią reakciją, tavo veiksmai tampa vieši ir apie juos pradeda kalbėti šimtai tūkstančių žmonių, turi būti vertinama ne tik teisė provokuoti, bet ir galima saugumo rizika“, – pabrėžia V. Gailius.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose

Kreipėmės į Teisingumo ministeriją prašydami įvertinti, ar vieną partiją slapta konsultavusi VRK narė advokatė Laura Matjošaitytė nepažeidė viešųjų ir privačių interesų. Taip pat Seime reikšime nepasitikėjimą VRK nare kaip galimai sulaužiusia valstybei duotą priesaiką ir siūlysime parlamentui ją atšaukti.

💭 „Melais dangstoma „Nemuno aušros“ finansų istorija atskleidžia ir neskaidrius ryšius, kai už profesines konsultacijas prieš rinkimus advokatė iš šios partijos gavo postą kertinėje valstybės institucijoje. Komisijos narė ne tik nesusilaikė nuo poelgių, kurie pažeidžia įstatymus, ne tik supainiojo viešuosius ir privačius interesus, bet ir sukėlė riziką šalies demokratijos tvarumui“, – sako Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Saugant valstybės institucinį integralumą, Seimui, kuris slaptu balsavimu išrinko šią atstovę, tenka pareiga skelbti ir nepasitikėjimą ja.

L. Matjošaitytė partiją „Nemuno aušra“ inkognito konsultavo prieš praėjusius Seimo rinkimus. Po rinkimų praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, šios partijos deleguotas teisingumo ministras pateikė ją į VRK nares. Eidama savo pareigas komisijoje, ji atvirai svarstė su „Nemuno aušros“ finansais susijusius klausimus.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.